2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Entertainment

Sveiki, sugalvojau vėl parašyti. Kažko konkretaus neturiu mintyse, na nebent truputį informacijos apie pradėtą, bet dar nebaigtą skaityti knygą "Black Holes". Galbūt šiek tiek pakalbėsiu apie ją dabar, bet daugiau tai padarysiu baigęs ją, manau ne vienam bus įdomu sužinoti daugiau apie jas. Beja, jeigu jums patinka įdomūs dalykai, moksliniai ir šiaip protingi samprotavimai, štai puikus puslapis apie juos paskaityt, ypač jeigu patiko ar užkabino mano paistalai apie visatą : http://theuniverseinnutshell.blogspot.com/.
Didžiają savo įrašo dalį skirsiu paistalams :) Juk labai dažnai būna, jog neturime ką veikt, arba tiesiog nenorim daryt tai ką reikia daryt, o va tada jau prasideda internetinių nesąmonių ieškojimas, kad linksmiau prastumt laiką, tai va, parodysiu šiandien keletą, tikiuosi pakels nuotaiką.


Pradėsiu nuo youtube vaizdelių, kurie visad man pakelia nuotaiką.

                                            Numeris 1 !     


                                                   

                                          Numeris 2 !      


                                           Numeris 3 !     


  Numeris 4 !     

  Numeris 5 !     

Numeris 6 ! 


 

 Youtube puslapiui garbės užteks, nors būtų galima ir daugiau parodyti, bet visko po truputį. Dabar keletas man labiausiai patinkančių, noLifer'ių puslapio 9gag šedevrų .






   

Toliau, kalbant apie interneto platybes, yra nuostabi laida NKTV, kuri nors ir neberodoma per televiziją dėl puikių žmonių iniciatyvos egzistuoja internete, ir štai jie atrenka svetaines, kurias atsiunčia jų žiūrovai, o aš atrinkau keletą svetainių, kurios patiko man, įdomaus naršymo.

            1. autosalon-singen.de, virtualių naujų automobilių svetainė
            2.targetmap.comtargetmap.com krūtingiausių šalių map'as
            3.ownerseyes.tumblr.com gyvūnai su šeimininkų akimis
            4.nezinau.lt apie google galimybes
                5.www.rock1053.com/pages/virtualgirlfriend

Na, užteks penkių, kas per daug tai irgi nesveika.

Pabaigai, norėčiau truputį anonsuoti sekantį įrašą, kuris bus apie juodąsias skyles. Kaip ir sakiau, reikia pabaigti skaityti knygą pirmiausia, tada galėsiu parašyti, su faktais ir pavyzdžiais. Na, o dabar galiu tik užsiminti apie porą "kietų" faktų, tokių kaip, kad juodųjų skylių masė gali būti apie 20 saulės masių, gali būti ir daugiau, taip pat, apie keliones laiku naudojantis juodosiomis skylėmis, apie tai, jog jeigu prisiartintumėt per arti juodosios skylės, tai ji jus per vieną trilijonąją sekundės dalį suskaidytų į atomų grandines ir įsiurbtų į savo masę. Įdomu? Reik manyt jeigu skaitot. Beja, nepamirškit aplankyt puslapio kurį nurodžiau pradžioje, o tam kartui draugai, IKI.


PS.

 Gyveno kaime du alkoholikai. Kartą jie susitinka. Vienas sako:
-Girdėjau, kad nebegeri.
-Negeriu, užsikodavau.
-Pas ką?
-Matai trobą kaimo gale? Va ten.
Nueina alkoholikas i tą trobą. Pasibeldžia. Atidaro duris senis. Alkoholikas sako:
-Užkoduok mane.
Duoda senis alkoholikui išgerti paskutiniuosius 100gr. 'ant drąsos' ir nusiveda į tvartą. Tvarte stovi didžiulis juodas eržilas su dar didesniais pautais.
-Čiulpk - sako senis.
-Bet bet...
-Čiulpk pasakiau, jei nori nebegert!
Na pačiulpė alkoholikas. O senis ir sako:
-Dabar, jei gersi, visam kaimui pasakysiu..






























2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

2012-05-17




                                                 




      Už lango lyja ir žaibuoja. Aš klausau Mikutavičiaus dainų. Galvojat dabar parašysiu puikus vakaras blog'o rašymui? Deja. Rašau nes noriu truputį pafilosofuot.


      Yra pora dilemų, kurios man dažnai sukasi galvoj, ir manau , kad jeigu nesate "imbacilas", esaste pagalvojąs apie jas. Visų pirma, niekaip nesuprantu tiesų apie visatą. Aišku, nesidomėjau mokslinėje literatūroje apie tai, tačiau tas klausimas, ar visata yra beribė, ar turi ribą? Bet jeigu turi, na kaip gali už jos nieko nebūt? Ir taip tolyn ir tolyn ir vistiek gaunasi begalinis reikalas, o to neįmanoma suvokt. O gal įmanoma, tik dar ne šiais laikais. Dabar tarkim, kaip įsivaizduot begalybę? Pats studijuoju matematiką ir dažnai su ja susiduriu, bet jei realiame gyvenime įsivaizduot? Žinoma, mes su tuo nesame susidūrę, nes to realiame gyvenime nėra, bet teigdamas, kad visata yra begalinė, vistiek turiu pabandyt įsivaizduot, ir va to man galva neišneša. Būtų įdomu padiskutuot su kokiu tikrai tokius dalykus išmanačiu profesoriumi. Kažkaip nelabai logiškai gal čia aprašiau, bet man nelabai ir eina logiškai apie tai kalbėt, kai nė velnio nežinau kas aplink dedas.

  Toliau, man ramybės neduoda religijos klausimas. Kaip gali religija,jeigu ji yra netikra, pavergti viso pasaulio žmones? Bet čia man iškart iškyla prieštaravimas, kad yra ne viena religija, tačiau kas kaip nori tas taip tiki, ane? Gerai, kunigėliai, bet tada žvelgiant į mano samprotavimus apie visatą, manau kad tobulėjant technologijoms lieka vis mažiau žmonių kurie netiki gyvybe kitose planetose, aš nebūtinai kalbu apie mūsų saulės sistemą. Taip išeina, kad turbūt yra ganėtinai panašių į mus, taip išeina, kad yra ir religijų dar. O pagal mūsų religiją, dievas tik vienas. Kažkoks bug'as. Taip pat, teiginiai,kad dievas sukūrė pasaulį per 7 dienas yra apgailėtini ir nediskutuotini. 5-6 a po. Kristaus (beje, kas tas Kristus buvo? Peršasi mintis, kad tiesiog super sėkmingos sektos lyderis, arba kaip tik atpirkimo ožys, bet hey, nesakau taip, tik samprotauju, nepulkit manęs teist) šie teiginiai žmonės buvo puikus paaiškinimas apie pasaulį, bet dabar yra technologijos, yra  daug iššsiaiskinta. Žmonės yra bailiai, visi iki vieno, todėl ir tiki. Gali sakyt,kad netiki, bet nėra ant tiek racionalių protų, nors gal ir yra, tačiau žmonės palūžę -pradeda tikėt. O ką belieka daryt? Nesinori tikėt niekuo, kad numirsi ir viskas. Aš pats irgi tikiu, ir tikiuosi, kad galbūt kažkas yra, bet tai visiškai prieštarauja mano įsitikinimams, ir visiems racionaliems aiškinimams pasaulio atsiradimo.

   Dabar apie truputį žemiškesnį dalyką - gyvenimą. Dažnai pagalvoju, kokia mano paskirtis gyvenime? Koks yra tikslas? Nes gyvent tam kad pasenęs galėtum numirt kažkaip kvaila. Juk tu čia esi dėl priežasties. Biologiškai mūsų tikslas yra daugintis ir neleist išnykti Homo Sapiens'ams. Ir ištikro, šis dalykas yra nuostabus, nes tu kažką palieki po savęs, kažką.. Materialūs dalykai yra šūdas, nes kai tu mirsi tu jų nepanaudosi, aišku, nieko tau mirusiam jau nerūpės ir tavo atžalos, bet materialūs dalykai tik lengvina gyvenimą ir skatina nelygybę bei nesutarimus. Taigi, aš prieinu išvados, kad gyvenimo tikslas yra turėti vaikų. Gal kas turi kitokių minčių, nežinau.

  Šį kartą filosofinių minčių tiek, bet manau jų bus dar, nes aš esu kaip mažas vaikas, nors žvelgiant iš filosofinių ir tų nesuprantamųjų astronomijos ir visatos begalybės pusių aš išvis embriono stadijoj.

   Vienas įdomus pastebėjimas, su draugu kalbėjom apie žmones, ir jis man pasakė, kad dauguma žmonių prasilenkdami nuleidžia akis. Užsimaniau patikrint šitą reikalą, ir patikrinau. Na tai tiesa, žinoma yra ne visi, yra žmonių kuriems akių nuleidimas gali pasirodyt pralaimėtas mūšis. Jop, juokinga. Gerai, bet žodiu, klausimas yra, kodėl žmonės nuleidžia akis? Hmm, gal jie nepasitiki savim? Gal bijo įžeist? Būtų įdomu panagrinėti šitą reiškinį, ir gal kada tai padarysiu.

  Negalvojau šito dalyko parašyt, bet staiga prisiminiau, ir man tai irgi yra įdomu. Kodėl vaikinai taip bijo užkalbint nepažystamą panelę? Damn, tiek kartų pagalvojau apie tai. Nepažįstama vieta, nepažįstami žmonės, nepažįstama mergina, bet tu vistiek bijai. Juk jeigu nepasiseks tu jos beveik garantuotai nepamatysi niekada gyvenime daugiau. Tai ko bijot, susimaut prieš nepažįstamą ir tau nieko nereiškiantį žmogų? Čia irgi suveikia įdomiai psichologija. Juk jeigu bandytum ir bandytum, galų gale pasisektų, ir išmoktum tai daryt, ir nugalėtum tą baimę. Ir yra žmonių kurie nugali tą baimę, ir jie tikrai manau yra patenkinti tuo. Tai vat, įdomus reiškinys yra tas panelių merginimas. 


  Šiam vakarui tiek, rytoj laukia kontrolinis, reikia pamiegoti.

FAIR WELL

  P.S 

  Kartą viena fėja nusprendė padaryti kam nors stebuklą. Išsirinko pagyvenusią porą, kur vyras ir žmona kartu išgyveno 30 metų. Atskrido pas juos ir tarė:
- Aš įvykdysiu po vieną jūsų norą, ko tik užsigeisite!
Pirmoji pasisakė žmona:
- Norėčiau su savo mylimu vyru apsigyventi kokiame nors rojaus kampelyje, kad mums nieko netruktų iki pat gyvenimo galo!
Fėja tik mostelėjo burtų lazdele ir žmonos rankose atsirado nuosavybės dokumentai vilai Antilų salose, bilietai, čekis didelei sumai.
Tada pasisakė vyras:
- Atleisk, brangioji... Tau jau 50 metų... Tikiuosi tu mane suprasi... Noriu tose salose apsigyventi su mane mylinčia, 30 metų jaunesne moterimi...
Fėja mostelėjo burtų lazdele ir vyras paseno 30 metų...

Moralas: vyrai gal ir kiaulės, bet fėjos - tai moterys..

 

 

 

 



2012 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Hello





 Vienintelė priežastis, kodėl čia rašau yra ta, kad tingiu mokytis šiuo metu, o facebook'e jau nebėra ką veikti, todėl sveikinuosi su Jum, mieli gyvenimo neturintys žmonės. Taip, Jūs tikrai esat no'life'eriai, jeigu sėdit, ir skaitot kažkokio nepažystamo, o gal pažystamo mintis. Tai turbūt taipogi reiškia, kad tingit mokytis, arba nebėra ką FB veikti. Gėda, bet ką padarysi, pats toks esu.

  Ką perskaitysit mano blogam blog'e? Ogi nieko įdomaus, tai geriau jau dabar junkit lauk šitą šūdą. Aš čia tiesiog pablevyzgosiu apie save. Apie serialą "Dr.House", apie krepšinį, ir šiaip, dalykus kurie mane veda iš kantrybės.



  Taigi pradžiai apie House. Blet kaip myliu šitą serialą. Galėčiau pasakyt, kad noriu būt toks kaip House, bet tai būtų nesąmonė. Jis yra tiesiog personažas, kuris realybėj egzistuotų neilgai, todėl iškart pasakau, kad nesižaviu tokiu gyvenimo būdu. Na, bet kaip personažas - super. Esu matęs visas serijas, keletą iš jų ne po vieną kartą. Vakar pažiūrėjau 8 sezono 20 seriją. Liko dar dvi serijos, ir šis šedevras pasibaigs. Pabaiga maždaug aiški, bet žinant kūrėjus, gali būti jog niekas čia dar neaišku. Smulkiau nepasakosiu, nes nenoriu atskleist siužeto tiems, kurie dar žada žiūrėt. Kartais paklausiu savęs, kodėl tas serialas toks populiarus? Brukasi mintis, kad dauguma žmonių giliai širdyje yra suskiai, ir jiems tiesiog pažiūrėjus seriją, patinka pamąstyti, kad ir jie taip norėtų kartais elgtis. Aš irgi esu suskis, ir nereiktų labai giliai į širdį lįst. Įskaudinau žmogų, ir iki šiol nesuprantu kodėl. O dabar, kai sukuriu naujus santykius, kai dingsta sportinis interesas, suprantu, kad tai ir tebuvo sportinis interesas. Nelabai malonu, nes kartais norėtųsi, kad sunkią akimirką būtų kas šalia.      


                                                    



  Užteks skųstis kaip "bobai". Taip, kaip "bobai", nes tos būtybės labai dažnai jau skundžias. Ir išvis, tai keistos būtybės jos yra. Bet negadinsiu kalbom apie moteris krepšinio skilties. Esu lietuvis, ir mėgstu krepšinį. Žaidžiant krepšinį užmirštu visa kita, kas sušiktoj galvoj dedas, ir tiesiog žaidžiu. Tampu tarsi kitu žmogum : pasitikiu savim, žinau ką darau, improvizuoju. Žodžiu, mėgstu ne tik žaisti, bet ir žiūrėti. Mano palaikomos komandos yra dvi : Vilniaus "Lietuvos rytas", ir "Okolohoma City Thunder"(toliau tiesiog OKC). Abi šios komandos yra mažiau palaikomos, nes Lietuvoje, dauguma palaiko "Žalgirį", istorinę Lietuvos komandą, su giliom tradicijom, ir superiniais žaidėjais, tik gaila ne kokia valdyba. Nba dauguma žmonių palaiko "Miami Heat", nes jie tiesiog yra favoritai. Taigi, dažnai būna nemalonių akimirkų, kai aplinkui žmonės "stumia" ant tavo komandos, o dar labiau, ant fanų, kurie serga už tas komandas. Pora kartų vos neišdaužiau snukių už šitą reikalą, nes ant mano komandos tegu stumia, laisva šalis, bet kai stumia ant manęs, tai jau kas kita.

  Jausmingoji dalis baigta, dabar video, kuris man labai patinka .
      http://www.youtube.com/watch?v=IyolagnPNEg

  Šiandien eisiu į filmą "The Avengers". Fuck yeah. Ilgai laukiau. Dažnai būna su dalykais kurių ilgai lauki, ir tiekiesi, kad bus labai įdomu, kad nuvilia, bet tikiuosi taip nebus šį kartą.

  Šiandienai užteks, tikiuosi buvo neįdomu skaityti, iki sekančio no life'eriai.

PS.

- Mama, o mes šiandien su mokiniais mokykloje matavome, kieno pimpalas ilgesnis ir pasirodo, kad mano ilgiausias!
- Na ir teisingai, sūnau! Tu gi - mokytojas.