Už lango lyja ir žaibuoja. Aš klausau Mikutavičiaus dainų. Galvojat dabar parašysiu puikus vakaras blog'o rašymui? Deja. Rašau nes noriu truputį pafilosofuot.
Yra pora dilemų, kurios man dažnai sukasi galvoj, ir manau , kad jeigu nesate "imbacilas", esaste pagalvojąs apie jas. Visų pirma, niekaip nesuprantu tiesų apie visatą. Aišku, nesidomėjau mokslinėje literatūroje apie tai, tačiau tas klausimas, ar visata yra beribė, ar turi ribą? Bet jeigu turi, na kaip gali už jos nieko nebūt? Ir taip tolyn ir tolyn ir vistiek gaunasi begalinis reikalas, o to neįmanoma suvokt. O gal įmanoma, tik dar ne šiais laikais. Dabar tarkim, kaip įsivaizduot begalybę? Pats studijuoju matematiką ir dažnai su ja susiduriu, bet jei realiame gyvenime įsivaizduot? Žinoma, mes su tuo nesame susidūrę, nes to realiame gyvenime nėra, bet teigdamas, kad visata yra begalinė, vistiek turiu pabandyt įsivaizduot, ir va to man galva neišneša. Būtų įdomu padiskutuot su kokiu tikrai tokius dalykus išmanačiu profesoriumi. Kažkaip nelabai logiškai gal čia aprašiau, bet man nelabai ir eina logiškai apie tai kalbėt, kai nė velnio nežinau kas aplink dedas.
Toliau, man ramybės neduoda religijos klausimas. Kaip gali religija,jeigu ji yra netikra, pavergti viso pasaulio žmones? Bet čia man iškart iškyla prieštaravimas, kad yra ne viena religija, tačiau kas kaip nori tas taip tiki, ane? Gerai, kunigėliai, bet tada žvelgiant į mano samprotavimus apie visatą, manau kad tobulėjant technologijoms lieka vis mažiau žmonių kurie netiki gyvybe kitose planetose, aš nebūtinai kalbu apie mūsų saulės sistemą. Taip išeina, kad turbūt yra ganėtinai panašių į mus, taip išeina, kad yra ir religijų dar. O pagal mūsų religiją, dievas tik vienas. Kažkoks bug'as. Taip pat, teiginiai,kad dievas sukūrė pasaulį per 7 dienas yra apgailėtini ir nediskutuotini. 5-6 a po. Kristaus (beje, kas tas Kristus buvo? Peršasi mintis, kad tiesiog super sėkmingos sektos lyderis, arba kaip tik atpirkimo ožys, bet hey, nesakau taip, tik samprotauju, nepulkit manęs teist) šie teiginiai žmonės buvo puikus paaiškinimas apie pasaulį, bet dabar yra technologijos, yra daug iššsiaiskinta. Žmonės yra bailiai, visi iki vieno, todėl ir tiki. Gali sakyt,kad netiki, bet nėra ant tiek racionalių protų, nors gal ir yra, tačiau žmonės palūžę -pradeda tikėt. O ką belieka daryt? Nesinori tikėt niekuo, kad numirsi ir viskas. Aš pats irgi tikiu, ir tikiuosi, kad galbūt kažkas yra, bet tai visiškai prieštarauja mano įsitikinimams, ir visiems racionaliems aiškinimams pasaulio atsiradimo.
Dabar apie truputį žemiškesnį dalyką - gyvenimą. Dažnai pagalvoju, kokia mano paskirtis gyvenime? Koks yra tikslas? Nes gyvent tam kad pasenęs galėtum numirt kažkaip kvaila. Juk tu čia esi dėl priežasties. Biologiškai mūsų tikslas yra daugintis ir neleist išnykti Homo Sapiens'ams. Ir ištikro, šis dalykas yra nuostabus, nes tu kažką palieki po savęs, kažką.. Materialūs dalykai yra šūdas, nes kai tu mirsi tu jų nepanaudosi, aišku, nieko tau mirusiam jau nerūpės ir tavo atžalos, bet materialūs dalykai tik lengvina gyvenimą ir skatina nelygybę bei nesutarimus. Taigi, aš prieinu išvados, kad gyvenimo tikslas yra turėti vaikų. Gal kas turi kitokių minčių, nežinau.
Šį kartą filosofinių minčių tiek, bet manau jų bus dar, nes aš esu kaip mažas vaikas, nors žvelgiant iš filosofinių ir tų nesuprantamųjų astronomijos ir visatos begalybės pusių aš išvis embriono stadijoj.
Vienas įdomus pastebėjimas, su draugu kalbėjom apie žmones, ir jis man pasakė, kad dauguma žmonių prasilenkdami nuleidžia akis. Užsimaniau patikrint šitą reikalą, ir patikrinau. Na tai tiesa, žinoma yra ne visi, yra žmonių kuriems akių nuleidimas gali pasirodyt pralaimėtas mūšis. Jop, juokinga. Gerai, bet žodiu, klausimas yra, kodėl žmonės nuleidžia akis? Hmm, gal jie nepasitiki savim? Gal bijo įžeist? Būtų įdomu panagrinėti šitą reiškinį, ir gal kada tai padarysiu.
Negalvojau šito dalyko parašyt, bet staiga prisiminiau, ir man tai irgi yra įdomu. Kodėl vaikinai taip bijo užkalbint nepažystamą panelę? Damn, tiek kartų pagalvojau apie tai. Nepažįstama vieta, nepažįstami žmonės, nepažįstama mergina, bet tu vistiek bijai. Juk jeigu nepasiseks tu jos beveik garantuotai nepamatysi niekada gyvenime daugiau. Tai ko bijot, susimaut prieš nepažįstamą ir tau nieko nereiškiantį žmogų? Čia irgi suveikia įdomiai psichologija. Juk jeigu bandytum ir bandytum, galų gale pasisektų, ir išmoktum tai daryt, ir nugalėtum tą baimę. Ir yra žmonių kurie nugali tą baimę, ir jie tikrai manau yra patenkinti tuo. Tai vat, įdomus reiškinys yra tas panelių merginimas.
Šiam vakarui tiek, rytoj laukia kontrolinis, reikia pamiegoti.
FAIR WELL
P.S
Kartą viena fėja nusprendė padaryti kam nors stebuklą. Išsirinko
pagyvenusią porą, kur vyras ir žmona kartu išgyveno 30 metų. Atskrido
pas juos ir tarė:
- Aš įvykdysiu po vieną jūsų norą, ko tik užsigeisite!Pirmoji pasisakė žmona:
- Norėčiau su savo mylimu vyru apsigyventi kokiame nors rojaus kampelyje, kad mums nieko netruktų iki pat gyvenimo galo!
Fėja tik mostelėjo burtų lazdele ir žmonos rankose atsirado nuosavybės dokumentai vilai Antilų salose, bilietai, čekis didelei sumai.
Tada pasisakė vyras:
- Atleisk, brangioji... Tau jau 50 metų... Tikiuosi tu mane suprasi... Noriu tose salose apsigyventi su mane mylinčia, 30 metų jaunesne moterimi...
Fėja mostelėjo burtų lazdele ir vyras paseno 30 metų...
Moralas: vyrai gal ir kiaulės, bet fėjos - tai moterys..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą